Tikras mados detektyvas yra tada, kai Jūs perkate konkretaus žmogaus vardu ir pavarde pavadintą prekę, o tas konkretus dizaineris prie rūbo kūrimo visai nėra prisidėjęs. Lieka tik prekės ženklas – vardas ir pavardė. Taip yra ir su „Helmut Lang“. Šį prekės ženklą šiandien valdo japonų mados flagmanas „Link Theory“, o pats Helmut  Lang, ramiai sau gyvena Niujorke, atsiribojęs nuo mados pasaulio šurmulio ir žurnalistų. Savo revoliuciją jis jau padarė – kokią?                                                                                                                     (Stevie Eichner / CN archive nuotrauka)

Vaikėzas iš Austrijos

Helmut Lang negimė tose šalyse, kur mados pojūtis įgaunamas su motinos pienu – Prancūzijoje ar Italijoje. Ankstyvą kovą jis gimė griežtojoje Austrijoje, augo su seneliais mažame kaimelyje Alpėse – netgi be televizijos ar automobilių. Jo iškilimą lėmė keli lemtingi sutapimai. Pirma, vaikinas buvo drąsus ir – būdamas vos 23 metų – atidarė savo pirmąjį boutique kava kvepiančioje Vienoje. Austrijos vyriausybė, siekdama garsinti šalies meno kūrėjus, Paryžiaus „Centre Pompidou“ surengė parodą „l’Apocalypse Joyeuse“, kuri tapo Helmut Lang triumfo valanda – jį pastebėjo įnoringasis Paryžius! 1986 metais ant boutique Paryžiuje sienos pirmą kartą buvo pakabinta lakoniška iškaba – „Helmut Lang“.

Be to, Paryžiuje jis sutiko ir kitą kylančią žvaigždę – jauną mados redaktorę Melanie Ward, tą pačią, kuris atrado ir nufotografavo dar tik penkiolikmetę modelį Kate Moss. Ši pažintis išaugo į profesinę draugystę: Melanie Ward dirbo su Helmut Lang visą  jo aktyvią karjerą ir buvo „antrasis“ žmogus mados namuose. „Mano akys ir ausys gatvėje“, – taip šią partnerystę viename interviu įvardijo Helmut Lang, stebėdamasis, kodėl daugelis dizainerių slepia, kad kuria artimai su stilistais.

„Helmut Lang kūryba labai siejosi su gatvės mada. Jis stengėsi kurti drabužius kurie tiktų ne podiumams ir vakarėliams, bet būtent gatvės stiliui. 21 a. pradžioje H. Lang buvo vienas iš populiariausių dizainerių. Savo kolekcijose labai daug dėmesio skyrė militaristiniam stiliui, detalėms, dominavo gumos, metaliniai žiedai (jie buvo tvirtinami prie striukų, megztinių, džinsų bei kelnių). H. Lang buvo vienas iš pionierių išskirtinių džinsų srityje. Jis išpopuliarino painter jeans modelį. Tai džinsai, aptaškyti dažais. Jie labai populiarūs iki šiol. Tokių vintažinių džinsų kaina siekia apie 300 dolerių. Šiuo metu H. Lang kūryba irgi yra labai populiari, vertinama. Retų modelių kainos gali siekti 2-4 tūkstančius dolerių. Jais puošiasi garsios asmenybės, aktoriai, dainininkai jo kurtus drabužius dėvi koncertų metu“, – pasakojo Šarūnas Nakvosas, vyriškosios mados žinovas, projekto „uRock“ įkūrėjas.

15 metų minimalizmo viršūnėje

Mados  istorikai vieningai sutaria, kad  Helmut Lang buvo vienas įtakingiausių „90-ųjų“ dizainerių, kurio šou Paryžiuje pradėjo visiškai naują minimalizmo bangą, kuri tęsėsi ir vėliau, jam persikėlus į Niujorką.

Įtakingasis  „Vogue“ rašo, kad Helmut Lang rengė tuos, „kurie net nieko nenorėjo žinoti apie madą“. Jis sukūrė urbanistinę minimalistinę „uniformą“ visai „pankų ir reiverių“ kartai, ir aprengė visą kūrybinę Niujorko grietinėlę. „The New York Times“ netgi rašo, kad įvykis buvo netgi tai, kiek sagų turi naujas Helmut Lang vyriškas kostiumas – iš pradžių tris, vėliau dvi.

Helmut Lang priskiriama ir „prabangios džinsų kultūros“ gimimas – už vardinius džinsus jis pirmasis išdrįso prašyti daugiau nei 200 dolerių

„Aš nemėgstu kalbėti apie savo drabužius“, – nuolat pabrėždavo dizaineris; retas jis svečias buvo ir tradiciniuose „privalomuose“ mados renginiuose, netgi apdovanojimuose, kur pats buvo nominuotas.

Mados savaičių revoliucija

Praeis laiko, iškils nauji mados dievai, drabužių siluetai pasimirš, bet tai, kaip Helmut Lang sugriovė nusistovėjusią mados hierarchiją, – išliks.

Vos atvykęs dirbti ir gyventi į Niujorką (1998 metais), jis paskelbė, kad savo kolekciją pristatys anksčiau nei bet kas Europoje ir netgi šešiomis savaitėmis anksčiau nei suplanuota Niujorko mados savaitė. Niujorke seniai buvo šnabždamasi, kad komerciškai naudingiau būtų paankstinti mados savaitę, bet iki išsišokėlio Helmut Lang niekas neišdrįso imtis šio iššūkio „Aš tikrai nenorėjau sugriauti sistemos, aš tik stengiuosi daryti tai, kas naudingiausia mano kompanijai“, – lakoniškai teisinosi jis.

Helmut Lang pavyzdžiu iškart pasekė kitos Niujorko žvaigždės – Calvin Klein ir Donna Karan – tai lėmė, kad Niujorko mados savaitė dabar yra pati pirmoji ir atidaro mados savaičių darbotvarkę.

Helmut Lang išsiskyrė inovacijomis ir reklamos srityje – garsieji Niujorko taksi zujo po miestą su lakonišku juodai baltu Helmut Lang ženklu ant stogo. Jis taip pat pirmasis mados industrijoje pradėjo neįprastai reklamuotis „National Geographic“ žurnale.

Mados kūrėjas neslėpė, kad neturi jokių sentimentų Vienai ir vos atvykęs į Niujorką pasijuto „kaip namuose“ – pasak jo, tai labiausiai „urban“ miestas pasaulyje, daugiausiai atitinkantis šių dienų dvasią.

Pasitraukė kaip karalius

1999 metais jis pardavė kontrolinį akcijų paketą (51 procentą) PRADA grupei, kuri tuomet laikėsi strategijos „po savo sparnu priglausti“ kuo daugiau žinomų prekių ženklų. Tuo pat metu PRADA įsigijo ir „Jil Sander“ prekės ženklą iš Vokietijos. Nors oficialiai buvo teigiama, kad Helmut Lang liks kurti PRADA grupėje – kaip savo ženklo kūrybos direktorius, po penkerių metų (2004 metų spalį) jis pardavė likusias akcijas ir pasitraukė iš PRADA (2005 metų sausį). Mados pasaulį tarsi „sniego nuošliūža“ užgriuvo – tuo pat metu PRADA paliko Jil Sander, o Tom Ford – „Gucci“. Savo įkurtus mados namus paliko ir Herve Leger bei Joseph Abboud.

Nors PRADA išplatino tik sausą oficialų pranešimą, žurnalistai pabrėžė, kad tai ne pirmas atvejis, kai gabus dizaineris yra tiesiog „suvalgomas“. „The Washingon Post“ Helmut Lang pavadino vienu žodžiu – „nuviliantis“.

Visgi skaičiai negailestingi ir kalba ne mados kūrėjo naudai: PRADA pranešė, kad per penkerius metus nuo to laiko, kai ji įsigijo šių mados namų akcijų, pardavimai nukrito 60 procentų: nuo daugiau nei 100 milijonų dolerių 1999 metais iki 37 milijonų dolerių 2003 metais.

„Patys „Helmut Lang“ mados namai dabar nėra labai populiarūs, bet jie sugalvojo originalią idėją, kaip H. Lang kūrybą ir dvasią pritaikyti šių dienų mados pasauliui. Jie pradėjo supirkinėti senesnius modelius, vintažą – Helmut Lang kūrybą. Ją nukopijavo ir išleido kaip šių dienų kolekciją. Daiktai, kurie yra labiausiai ieškomi kolekcionierių, atgimė naujai. Mėlynu, džinsiniu švarku su trimis raudonomis juostomis nugaroje pasipuošė pats Raf Simons per vienos iš savo kolekcijų pristatymą. Tiesa, jis dėvėjo senąjį originalą. O jei sutiksite šį švarką rinkoje – senoji versija kainuoja virš tūkstančio, perdirbinys tik apie du šimtus dolerių“, – teigė Š. Nakvosas.

Iš aktyvios veiklos mados industrijoje Helmut Lang pasitraukė oriai – kaip karalius, tačiau su trenksmu.

„Helmut Lang mados pasaulį paliko 2005 metais. Jis nusprendė iš esmės pakeisti savo gyvenimą ir kryptį, pasitraukti iš drabužių kūrimo, ir atsigręžti į meną. Jis turėjo sukaupęs didelę savo kurtų, išskirtinių drabužių kolekciją. H. Lang nusprendė juos sudeginti, „paaukoti menui“. Visa gausi kolekcija buvo sudeginta. Iš liekanų ir degėsių H.Lang sukūrė meną – likučius pavertė skulptūromis-instaliacija, kurios primena juodus ir baltus medžių kamienus, kiekviename iš jų galima įžiūrėti sagas, užtrauktukus, medžiagų gabalėlius“, – pasakojo Š. Nakvosas.