Šiemet minime atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetį. Tad dar kartą įsižiūrėkime į Nepriklausomybės akto signatarų nuotrauką – šįkart mados kritiko žvilgsniu. Kokia vidinė elegancija ir vyriškas pasitikėjimas savimi: iš kokybiškų audinių pasiūti kostiumai, blizgantys batai, kruopščiai priderinti kaklaraiščiai ar kaklaskarės, išpuoselėtos barzdos ir ūsai.

Tai tik viena detalė, įrodanti, kad vyrų mada tarpukario Lietuvoje neatsiliko nuo Vakarų Europos tendencijų, neatsiliko nuo Paryžiaus ar Londono gatvių.

Deja, pusę amžiaus trukusi žiauri okupacija šią elegancijos tradiciją nutraukė ir šiandien vyrai turi atrasti madą iš naujo. Be to, užaugo Nepriklausomybės karta, kuri turi daug daugiau laisvės ir daug mažiau paiso įvairių stereotipų ar ribojimų.

Tai lemia, kad šiuo metu Lietuvoje vyksta vyrų mados atgimimas. „Tai vyksta mūsų akyse – užtenka pasidairyti po Vilniaus gatves ar nueiti į Žalgirio areną. Vyrai ne tik dažniau renkasi kokybiškus dizainerių drabužius, be to, išmoko įdomiai juos derinti tarpusavyje“, – sako Šarūnas Nakvosas, „uRock“ bendraturtis.

Vyrų mados atgimimą rodo ir tai, kad šiemet Lietuvoje jau trečią kartą buvo surengta Vyrų mados savaitė, skatinanti vyrus ne aklai sekti mada, bet kurti autentišką stilių.

Trijų spalvų spąstai

Taigi, kokias klaidas dažniausiai daro savito stiliaus ieškoti pradėję vyrai?

Mados tendencijų prognozuotoja Marija Palaikytė viešai yra sakiusi, kad Lietuvos vyrai yra tarsi patekę į trijų spalvų spąstus – tai juoda, pilka ir mėlyna. „Šios spalvos yra puikios, tik pasirinkti atspalviai slogūs ir niūrūs“, ­– sako ji. Tai – sovietmečio palikimas.

Analizuodama šių metų tendencijas ekspertė pataria rinktis sodrią mėlyną, neįprastus pilkus atspalvius, smėlinius tonus, oranžinę, raudoną ir rožinę spalvas. Kartais individualiam stiliui sukurti pakanka ir drąsesnės spalvos detalės.

Dizaineris Artūras Burbo viename interviu teigia, kad dažniausiai pastebima vyrų klaida – noras būti panašiam į kitus. „Dažnai pasitaiko atvejų, kai vyriškis, pamatęs bičiulio gražius džinsus, iškart ima klausinėti, kur pirko ir galų gale nusiperka tokius pat. Labai svarbu ieškoti savo individualumo ir išskirtinumo,“ – pabrėžia jis.

Asmenybės IQ testas

Vyrų mados vystymąsi Lietuvoje skatina ir „svajonių darbdaviai“ – tarptautinės korporacijos ir jų vidaus taisyklės. Įvairaus lygio vadovai vis daugiau finansų skiria kokybiškiems drabužiams. Pavyzdžiui, jei eini į kokį susitikimą, tinkama apranga parodo tavo mandagumą ir pagarbą žmonėms su kuriais susitinki.

Ypatingu iššūkiu tampa – „džinsų diena“ – penktadienis, kai laisvesnis aprangos kodas tarsi reikalauja išsiskirti ir atskleisti savo asmenybę. Tam itin tarnauja vardiniai drabužiai ir aksesuarai; nebūtinai nauji – kartais daiktas, turintis istoriją, yra dar vertingesnis.

Tokiu atveju gebėjimas pajusti mados tendencijas tampa asmenybės IQ testu.

„Greitoji mada“ – stiliaus žudikė

„Greitosios mados“ vartojimas išoriškai tarsi suvienodina asmenybes. Audinių ekspertas Gintautas Strolys, viename interviu kalbėdamas apie „greitąją madą“, pateikia tokią alegoriją – tam tikros korporacijos, kurios išsiplėtė iki begalybės, pagal vieną modelį pasiuva 10 tūkst. ar 100 tūkst. kopijų. Net Lietuvos kariuomenėje nėra tokio skaičiaus vienodų uniformų. Todėl rinkdamasis tik „greitosios mados“ siūlomus drabužius savito stiliaus nesukursi.

Be to, ištekliai, reikalingi pagaminti „greitajai madai“ žaloja aplinką ir prisideda prie klimato kaitos – tai niekaip nesuderinama su sąmoningo, harmoniją su savimi ir aplinka jaučiančio vyro filosofija ir gyvenimo būdu.

Stilius yra amžinas, o mada – laikina.

Lietuvos vyrai pradeda suprasti, kad drabužis – tarsi kalba, per kelias sekundes pristatanti asmenybę.